Kai iš nieko tampa viskas – fascių žaibiškas pakilimas
Prieš keletą metų fascijos buvo beveik nežinomos – šiandien jos yra vieni dažniausiai ieškomų terminų sveikatos srityje. „Google Trends“ rodo, kad šis terminas populiarėja greičiau nei iPhone ar Netflix. Neįtikėtinas kilimas audiniui, kurį mokslas ilgai ignoravo.
Nematoma – bet esminė
Fascijos sudarytos iš smulkių, baltų jungiamojo audinio struktūrų, kurios apgaubia ir jungia raumenis, organus bei kūno sritis. Anatomijoje jos ilgą laiką buvo laikomos tik „užpildymo medžiaga“, nes vaizdavimo metodai nesuteikdavo aiškių vaizdų. Tai lėmė klaidas: operacijos ir reabilitacijos buvo atliekamos neatsižvelgiant į fascijų ryšius – su atitinkamai vidutiniais rezultatais.
Kodėl mokslininkai šiandien kalba apie „trūkstamą grandį“
Mokslinė perspektyvos kaita
Svarbų posūkį padarė Dr. Robert Schleip, Ulmo universiteto tyrėjas, kuris 2007 m. sukvietė tarptautinius mokslininkus Harvardo medicinos mokykloje, kad ištirtų, ar fascijos yra aktyvus jutimo organas.
→ Daugiau apie jo darbą: https://www.somatics.de
Šiandien fascijos laikomos sensorine, labai aktyvia struktūra, kuri veikia judesio suvokimą, įtampą ir stabilumą. Jos jungia raumenis, kaulus ir organus – ir reaguoja į stresą, emocijas bei kasdienius veiksnius.
Visapusiška reikšmė sveikatai ir terapijai
Fascijos
- teikia struktūrą,
- komunikuoja per skysčius ir receptorius,
- stabilizuoja autonomiškai,
- reaguoja į stresą,
- ir jungia funkcines sistemas tarpusavyje.
Jos parodo, kodėl sprendimai kūne neveikia tiesiškai. A nebūtinai veda prie B – kūnas yra tinklas. Fascijos tai atskleidžia.
Fascijos tarp streso, emocijų ir kūno laikysenos
Fascijos atlieka ne tik biomechaninį vaidmenį, bet ir emocinį.
Lėtinis stresas, neapibrėžtumas ar nuolatinė įtampa sukelia padidėjusį fascijų įtempimą – evoliucinį paveldą iš „bėgimo arba kovos“ reakcijos. Kai iš nieko tampa viskas SALV…
Terminai kaip
- „neturėti laikysenos“,
- „būti spaudžiamam“
- arba „būti įsitempusiam“
todėl tai taip pat yra fizinės realybės.
Visapusiškai dirbantys terapeutai derina judėjimą, kvėpavimą, sąmoningumą, mitybą ir rankines technikas.
Kodėl voleliai ir Floss juostos tapo tokios populiarios
Volelis: nuo nišinio produkto iki masinio fenomeno
Švabijos verslininkas Jürgen Dürr prieš maždaug dešimt metų sukūrė šiandien žinomas kietojo putplasčio volelius, kurie naudojami sporto klubuose, fizioterapijose ir namuose visame pasaulyje.
Lėtas ritinėjimas mažina raumenų tonusą, greitas ritinėjimas aktyvina – du efektai, kurie jau gerai dokumentuoti. Kiti priskiriami poveikiai, kaip „sukibimų“ atlaisvinimas, yra ginčytini.
Cupping ir BellaBambi®: fascijų priežiūra naudojant požeminę trauką
Kol voleliai spaudžia audinį iš išorės, Cupping (bankinimas) veikia priešingu principu: požemine trauka.
Gundelfingene iš tradicinių bankinimo metodų ir šiuolaikinių žinių gimė silikoninis Cupping su BellaBambi®.
→ Produkto informacija: https://www.bellabambi.de/produkt/bellabambi
Kodėl požeminė trauka yra svarbi fascijoms
Požeminė trauka
- pakelia fascijų sluoksnius,
- gerina slydimą,
- skatina medžiagų apykaitą,
- ir sukelia dirginimo neturinčius mechaninius impulsus.
Inovatyvus BellaBambi® puodelių šveitimo kraštas sukuria papildomą Shearing efektą, kuris palaiko odos įsisavinimo gebą ir mikrocirkuliaciją. Modernus požiūris, turintis šaknis tūkstantmečius senoje gydymo metodikoje.
Išvada: Fascijos – audinys, kuris mus grąžina į visumą
Fascijos ilgą laiką buvo „niekas“. Dabar jos jungia viską.
Jos yra struktūros formuotojos, informacijos tinklas ir kūno emocinės rezonanso erdvė.
Jų tyrimai dar tik prasideda – tačiau esamos žinios jau keičia terapiją, treniruotes ir sveikatos supratimą.
Ir modernios priemonės, tokios kaip BellaBambi®, praktiškai prisideda, tiksliai palaikydamos fascijų mechanines savybes.
https://simon.bamberger.jetzt/